pastapkas

×pastãpkas (hibr.) sm. (2) 1. žr. pastapas 1: Paremk kokį pastapkiùką, kad akėčios nepavirstų Krkl. Stogą dengiant, visuomet reikia turėti gerus pastapkùs Up. 2. pagalys, medžio gabalas, ant kurio pasistojama, kad lengviau būtų į ratus įlipti: Antanas tiek prisigėrė, kad ir nū pastãpko virsta Up.